Ieškoti
  • Nextury Technology Fund

Hiperinfliacija - ar tikrai ji bus ?


Gegužės mėnesį Kinijos vicepremjerui Liu He garsiai pareiškus, kad Kinija pradės stabdyti visų žaliavų rinkos kainas, pasaulinės infliacijos tikimybė pradėjo staigiai kristi.


Žaliavos – tai ne vienintelė sritis, kurią Kinijos reguliatoriai bandys įsprausti į rėmus, norėdami išlaikyti ekonomikos balansą šalyje. Kinijos valdžia jau dabar pradeda stabdyti prekių rinkos kainų kilimą į rinką paleidžiant žaliavų rezervus, šalis taip pat stabdo ir patį vartojimą. Stabilizavus kainas artimiausiam penkmečiui norima užtikrinti bent jau maisto žaliavų tiekimą ir prieinamumą šalies milžiniškam gyventojų skaičiui – 1.4 milijardo žmonių.


Iki gegužės 12 d. Kinijos vicepremjero pareiškimo apie žaliavų pasiūlos reguliavimą, kainų kilimas buvo pasiekęs 20-ies metų piką. Kai Kinijos reguliatoriai pradėjo stabdyti žaliavų kainas, infliacijos tikimybė pradėjo sparčiai kristi. Šiuo metu smalsiai laukiame birželio mėnesio duomenų, tačiau jau dabar aiškiai matome, kad infliacijos augimas lėtėja.


Didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV infliacijos lygis balandį augo 0.8%, o jau gegužę augimo tempas sumažėjo iki 0.6% per mėnesį – tai vis dar yra didelis skaičius, tačiau mažėjimo tendencija galime džiaugtis.


Ar tai reiškia, kad galime būti ramūs ir atsisveikinti su gręsiančia aukšta infliacija ar net hiperinfliacija? Tokiems viltingiems spėjimams dar per anksti. Prieš savaitę pati Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde patvirtino, kad ECB ir toliau stimuliuos ekonomiką – tai reiškia ir toliau „spausdins“ pinigus bei palaikys valstybinių obligacijų pirkimą, taip „švirkščiant“ pinigus į rinką.

Stebint Amerikos rinką matėme, kad nauji bedarbystės rodikliai paskutinėmis savaitėmis nebuvo tokie geri, kokių tikėjosi šalies vadovai. Federalinis rezervo bankas paskelbė, kad yra nusivylęs JAV darbo biržos duomenimis – iš didelio skaičiaus bedarbių, kuris gegužę siekė 5.8%, t. y. 9.3 mln. žmonių, įdarbinta buvo daug mažiau, nei tikėtasi. Tad, greičiausiai, artimiausiu metu palūkanų normos augimo tikėtis dar negalėsime, kadangi panašu, kad JAV ekonomika atsigauna ne taip greitai, kaip norėtųsi. Nors skamba kiek keistai – tai yra gana geras ženklas akcijų kainoms, kadangi kompanijos ir toliau galės itin pigiai skolintis.


ECB toliau supirkinės valstybines obligacijas, kas taip pat prognozuoja akcijų rinkos augimą – pastaruoju metu stebėjome NASDAQ ir kitų akcijų kilimą. Vis dėl to, tai nebuvo itin ženklus kilimas, nes akcijų rinkos jau priprato prie palūkanų normų pakeitimų. Akcijos nekrito, tačiau ir neparodė staigaus šovimo viršun.


Palūkanų normos JAV artimiausiu metu nesikeis


Nepaisant to, kad infliacijos skaičiai JAV kiek kelia nerimą, palūkanų normų FED nutarė nekelti iki pat 2023-ųjų metų. Tik 1 iš 17 FED politikos reguliuotojų, kurie teikia prognozes, iki 2022 m. mato didesnes palūkanas. Net ir 2023 metais padidinti palūkanas norėtų mažiau nei ketvirtadalis politikos formuotojų.


Kas dabar gali nutikti? Galimai infliacijos išaugimas yra laikinas ir FED gali jį tiesiog pralaukti nepakėlę palūkanų. Be to, galimai FED mažiau jaudinasi dėl infliacijos ir labiau dėl lėtai mažėjančio nedarbo šalyje. Kai kurie ekspertai mano, kad FED netgi neprieštarauja infliacijai, kadangi gana ilgą laiką jos lygis buvo žemesnis nei 2 proc. Žinoma, yra ir nedidelė tikimybė, kad tiek akcijų rinka, tiek FED klysta ir infliacija išaugs smarkiai. Tačiau bent jau kol kas panašu, kad viskas yra kontroliuojama ir neaugančios palūkanos akcijų rinkai – tik į naudą


Veiksmas akcijų rinkose – vaistai nuo Alzheimerio ir elektromobilių lenktynės


Vienas iš stipriausiai pastaruoju metu akcijų rinkas išjudinusių įvykių – amerikiečių kompanijos „Biogen“ vaistų nuo Alzheimerio ligos išradimas. Vaistas, stabdantis neišgydomos ligos progresą buvo būtent ta naujiena, kuri sukėlė tikrą sujudimą ir nukreipė visų panašius vaistus gaminančių kompanijų akcijų kreives į viršų, kadangi susidomėjimas tokiomis kompanijomis iš karto išaugo.


Akcijų rinkai pozityvo taip pat suteikė elektromobilių gamintojai. Po daugiau negu 20% „Tesla“ akcijų kritimo nuo balandžio pabaigos, elektrinių automobilių vėliavnešių akcijos vėl pradėjo kilti. Vis dėl to, tai ne jų pačių nuopelnas – už tokį šuolį „Tesla“ turi dėkoti savo konkurentams. Perspektyvius rodiklius elektromobilių gamyboje žada tradicinių automobilių gamintojai ir stiprūs „Tesla“ konkurentai Kinijoje.


Štai „Ford“ paskelbė, kad šiais metais vien iš savo populiariausio modelio – F 150 serijos pikapo pardavimų Amerikoje ir visame pasaulyje sulaukė 43 mldr. dolerių pajamų. Tuo pačiu „Ford“ pasidalino didele žinia – 2022 metais išleis pilnai elektrinę savo populiariausio pikapo – F-150 modelio versiją. Šių automobilių kompanija parduoda 900 000 per metus, ir tai – tik vienas modelis. Tuo tarpu vien tik elektromobilius gaminanti „Tesla“ parduoda iki 500 000 elektrinių automobilių per metus apskritai. Paskelbdami šią naujieną „Ford“ visą elektromobilių rinką pakėlė į viršų. Ir tai dar ne viskas – „Ford“ planuoja investuoti dar 30 papildomų milijardų į elektromobilių kūrimą bei tobulinimą, o tai reiškia, kad per artimiausius dešimt metų iš jų sulauksime nuo 4 iki 10 naujų elektrinių modelių. Žinoma, pasigirti didingais planais gebame visi, laikas parodys, kieno pažadai taps realybe.


Iš vokiečių automobilių gamintojų veteranų „Volkswagen“ jau pripratome girdėti dažnas naujienas. Pavasario pradžioje girdėjome, kad kompanija elektrinius automobilius pradės gaminti Ispanijoje ir pardavinės juos už labai adekvačią, vidurinės klasės atstovui prieinamą 23 tūkst. eurų sumą. Palyginus su pigiausiu „Tesla“ modeliu už 35 tūkst. eurų, tai puiki naujiena. „Volkswagen“ – didžiausias automobilių pardavėjas Europoje, turintis patikimą reputaciją, o tai reiškia, kad jie turi didžiulę rinkos dalį. Taigi, išleidžiant naujus elektrinių automobilių modelius „Volkswagen“ iškart turi daug šansų juos parduoti. Negana to, „Volkswagen“ jau spėjo užsitikrinti savo pozicijas elektromobilių srityje įsigydami didelę dalį daugelio elektromobilių baterijų gamintojų akcijų. Vienas iš jų – „Northvolt“, tvari baterijų gamintoja iš Švedijos, į kurią „Volkswagen“ jau spėjo investuoti 1.4 mlrd. eurų.


„Volkswagen“ yra ryškiausia žvaigždė, kylanti Europos elektromobilių padangėje. Tai šiuo metu vienintelė kompanija, kuri gali užtikrinti kilsiančius savo elektromobilių pardavimus netolimoje ateityje. Jų konkurentai, tokie kaip „BMW“, „Hyundai“ ir kiti kol kas tik vejasi šį lyderį ir kalba apie gražius planus, tačiau jų dar negali pagrįsti skaičiais.


Kinijos elektromobilių rinkoje – savos taisyklės


Pagal paskutinius duomenis iš Šveicarijos finansų lyderio „Credit Siusse“, „Tesla“ prarado nuo 27 iki 11 procentų Kinijos rinkos balandžio mėnesį. Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria visi elektromobilių gamintojai, yra puslaidininkų trūkumas. Tačiau „Tesla“ kankina daug daugiau bėdų – techninės problemos, vieši skandalai ir nesutarimai su Kinijos reguliatoriais.


Su labai dideliu pagreičiu „Tesla“ kompaniją Kinijoje pradeda lenkti „BYD“ – Kinijos automobilių gamintojas, kuris jau tapo elektromobilių pardavimų lyderiu savo šalyje. „BYD“ kompanija, į kurią investavo ir pats W. Buffetas, šiandien yra antra pasaulyje pagal elektrinių automobilių pardavimus.



Viršuje labiausiai parduodamas elektromobilis Kinijoje. Tai – Kinijos „Saic Motor“ ir „General Motors“ kompanijų kolaboracijos vaisius. Jeigu kyla klausimas, kodėl būtent toks modelis labiausiai parduodamas, atsakymas elementarus – kaina. BYD biudžetinis elektromobilis kainuoja 4500 dolerių. Nors „Hong Guang Mini“ net iš tolo nesivaržo su „Tesla“ dizaino įmantrumu, patrauklumu ir galingumu, tačiau šis itin prieinamas modelis greitai tapo kinų pasirinkimu dėl kainos, ekonomiškumo ir patogumo.



Elektromobilių pardavimų tendencijų grafike (viršuje) Kinijoje aiškiai matome, kad pagrindiniai pardavėjai – Azijos kompanijos. Gal tikriems automobilių gerbėjams ir kyla noras pasiginčyti, kad tokia miniatiūrinė elektra varoma transporto priemonė nėra tikras automobilis. Tačiau šiuo metu, kol elektromobilių rinka vis dar yra vystymosi stadijoje, labai svarbus faktorius, nulemsiantis elektromobilių rinkos tolimesnes tendencijas, yra investuotojų žvilgsnis. Matematika paprasta – investuotojai fokusuojasi į tai, kas paklausiausia ir ką sparčiausiai perka vartotojai.


„Tesla“ kompanijos vertė šiuo metu siekia 600 mlrd. dolerių. Pagal šią vertę kompanija turėtų pardavinėti milijonus savo elektrinių automobilių, tačiau geriausiu atveju per metus parduoda pusę milijono. Tuo tarpu Kinijos gamintojo „Saic Motor“ vertė siekia tik 35 mlrd. dolerių, tačiau kinai parduoda milijonus elektromobilių. Nors kompanijų profiliai atrodo sunkiai sulyginami, tačiau skaičiai aiškiai rodo, kuri kompanija yra smarkiai pervertinama. Nors viešojoje erdvėje reputacijos burbulą sukurti įmanoma gana lengvai, tačiau investuotojai visada remsis aiškia ir patikima informacija – skaičiais.


Kaip Salvadoras įsivaikino bitkoiną


Mėnesio pradžioje su nuostaba stebėjome, kaip Salvadoras priėmė ir pripažino bitkoiną kaip legalią šalies valiutą kartu prie turimo dolerio. Tai – žingsnis į priekį bitkoinų ir visai kriptovaliutų rinkai. Vis dėl to, atsižvelgus į kontekstą, Salvadoras yra ekonomiškai neišsivysčiusi šalis, su 6.4 mln. gyventoju, kurių 70% net neturi sąskaitos banke. Tai įdomus ir drąsus prezidento Nayib Bukele sprendimas, tačiau jis – labiau išimtis iš taisyklės, negu taisyklė. Po paskutinės JAV ir Kinijos retorikos apie bitkoino ir kitų kriptovaliutų reguliavimo griežtinimą, toks Salvadoro žingsnis nesusilaukė didelio kitų šalių palaikymo. Salvadorui pasikreipus į Pasaulio banką dėl pagalbos įsivedant bitkoiną kaip oficialią valiutą, Pasaulio bankas šį prašymą atmetė motyvuodamas susirūpinimu bitkoinų skaidrumu, o taip pat bitkoinų „kasimo“ neigiama įtaka klimatui. Nors bitkoino pripažinimas Salvadore – pozityvus žingsnis kriptovaliutoms, tačiau bitkoino atžvilgiu reikia išlikti itin atsargiems.


Gegužę stebėjome, kaip bitkoino reputacija krito po paskutinės hakerių kibernetinės atakos JAV dujotiekių tinkle, kuomet hakerių grupuotė „DarkSide“ sustabdė dujų tiekimą visoje JAV rytinėje dalyje. Mainais už sistemos „išlaisvinimą“ hakeriai paprašė 5 mln. išpirkos būtent bitkoinais. Šis įvykis parodo, kokia didelė grėsmė egzistuoja bitkoinui, kaip potencialiai valiutai, kuri nėra niekaip reguliuojama.


Tekstą paruošė finansų maklerė Rena Saribekian


Domina investicijos į sėkmingiausias technologijų bendroves visame pasaulyje? >>