Ieškoti
  • Nextury Technology Fund

Kinija žino, kad ekonomika yra maratonas, o ne sprintas


Aukščiausią tašką per pastaruosius metus pasiekęs vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas rodo, kad technologijų rinka žengia spartaus atsigavimo link. 2021-aisiais visas pasaulis alsuoja viltimi, kad netrukus pajudėsime iš stagnacijos, tačiau paanalizuokime, kaip viskas atrodo iš arčiau.


Vis dėlto, nepaisant labai gerų Kinijos ekonomikos ir privačių kompanijų pirmojo ketvirčio pavienių teigiamų rezultatų, matome nemenką korekciją Kinijos akcijų rinkoje, ypatingai didžiųjų kompanijų pavyzdžiuose: „Tencent Holdings“, kurios akcijų kaina nuo metų pradžios krito daugiau negu 20%, „Baidu“ – daugiau negu 40%, ar „Meituan“ – daugiau nei 35%.

Kadangi Kinijos rinka yra perpildyta, akcijos perpirktos, o NT rinkos burbulas vis greičiau plečiasi, kinai nusprendė tai stabdyti reguliavimais.


Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio atidžiai stebime kinų retoriką, kuria jie akivaizdžiai bando pristabdyti didelių kompanijų augimą. Analogišką situaciją jau stebėjome praėjusiais metais. „Alibaba“ ir dar 14-ai Kinijos kompanijų šalies reguliatoriai davė ribotą laikotarpį, per kurį kompanijos turėjo atsikratyti papildomai vystomų verslo šakų ir susikoncentruoti ties viena pagrindine kryptimi. Taip siekiama reguliuoti tolimesnę kompanijų – gigančių plėtrą.


Šių metų kovo mėnesį Kinijos liaudies asamblėjos susirinkimo metu buvo nuspręsta ir toliau laikytis griežtų reguliacijų didžiosioms technologijų kompanijoms, ypač griežtinti monetarinę ir kreditų politiką. Visiems žinoma, kad Kinijos kompanijos yra daug giliau prasiskolinusios negu jų kolegos Amerikoje. Taigi, po kovo mėnesio sugriežtinimų Kinijos gigantėms pradėjus stipriai stabdyti kreditų naudojimą jų augimo kreivė ženkliai ir staigiai krito.


Matėme, kaip kinai dosniai išdalino milijardines baudas savo šalies technologijų milžinėms. Tačiau turbūt tik Kinijos rinkoje įmanoma iš gavusiųjų tokias baudas išgirsti „Ačiū, Jūs esate visiškai teisūs, mes būtinai pasitaisysime.“ Net pats „Alibaba“ vadovas Jack Ma, kuris ne kartą garsiai kritikavo reguliatorius, šį kartą jiems padėkojo ir patikino pasitaisysiąs. Toks kompanijų atsakas neša aiškią žinutę – su Kinijos reguliatoriais juokauti nevertėtų.


Taikydama tokią griežtą verslo reguliavimo strategiją – neleisdama kompanijoms plėstis į kitas verslo sritis, kinų vyriausybė užkirto kelią galimoms verslo ekosistemomis. Kinijoje uždraudus plėtoti verslą įvairiose sferose ir paliekant galimybę vystyti tik ribotą vienos krypties veiklą, neturėtume nustebti artimoje ateityje pamatę tokią gigantę kaip „Alibaba“ išsiskaidžiusią į dešimtis įmonių skirtingose veiklos sferose.


Apibendrinant šią situaciją, neskaitant politinių momentų, šiuo metu Kinijos rinka turi vieną iš efektyviausių ekonomikos modelių pasaulyje, kurį kopijuoja net amerikiečiai. Kinai jau šių metų pradžioje padarė tai, ką reikėjo daryti ir kitoms pasaulinėms rinkoms – t. y. stabdyti milžinišką pagreitį įgaunantį augimą. Kinija laiku puikiai suprato, kad jei ekonomika ir toliau augs tokiu sparčiu tempu, vadinasi, kažkada turės kristi, kaip jau dabar numatomai kris Amerikoje. Iš Kinijos gali pasimokyti visas pasaulis – pasaulinė ekonomika turi prisistabdyti nuožmų augimą.

Tačiau atskiri kompanijų rezultatai tikrai neliūdina – kompanijos „Baidu“ P/E (price to earnings) rodiklis šiai dienai yra 20, o „Tencent Holdings“ – net 32. Tai labai geras rodiklis tokiems technologijų gigantams. „Tencent Holdings“ pristatė savo pirmojo šių metų ketvirčio ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad jų pajamų augimas siekia net 25 proc., t. y. kompanija uždirbo 92 mlrd. Eur, iš kurių 23 mlrd. Eur buvo grynasis pelnas. Nors kompanijų vertė krito, su tokiais rodikliais tolimesnis kritimas yra labai mažai tikėtinas.


Kompanijos, kurios kotiruoja Honkongo biržoje, yra vienos perspektyviausių investicinių pasirinkimų, į kurį investuotojai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį netolimoje ateityje.


„Tesla“ ir Kinijos santykiai


Dar viena „Tesla“ autopiloto jau ne pirmą kartą sukompromitavusi automobilio avarija, kurios metu žuvo vienas ir sužeisti buvo dar du žmonės, privedė kompaniją prie rekordiškai žemų jų automobilių pardavimų Kinijos rinkoje. Balandžio mėnesį „Tesla“ savo elektromobilių Kinijoje pardavė tik 11 tūkst. vienetų, t. y. triskart mažiau nei 2020-ųjų balandį. „Tesla“ teisinasi, kad dėl to kalti tam tikri technologiniai ar gamybos nesklandumai, tačiau reali situacija tokia, kad kompanija eksportavo daugiau savo automobilių iš Kinijos, negu jų pardavė pačioje gaminančioje šalyje. Tai – aiškus ženklas, kad kinai pradėjo itin skeptiškai vertinti šią kompaniją. Svarbu paminėti, kad Kinija – pagrindinė „Tesla“ rinka, tad jai šis negatyvus šalies vertinimas itin skausmingas. Jau pripratome prie „Tesla“ kompanijos vertės kreivės amerikietiškųjų kalnelių, tad su nekantrumu laukiame kito kreivės vingio.


Paruošė finansų maklerė Rena Saribekian


Domina investicijos į sėkmingiausias technologijų bendroves visame pasaulyje? >>